Dekantavimas

Vynas dekantuojamas ne dėl šou. Pirmiausia, perpildami vyną į kitą indą, butelyje paliekame vyno nuosėdas, antra, inde su plačiu dugnu vynas turi puikias sąlygas „pakvėpuoti“.

Dažniausiai tiršto, stipraus ir jauno vyno, kuris dar nėra pakankamai subrendęs, dekantavimas padeda atskleisti jo aromatą, be to, vyno skonis tampa švelnesnis. Toks vynas dažniausiai gaminamas pirmos kategorijos Senojo pasaulio regionuose.

Dekanteris -  stiklinis grafinas plačiu dugnu.

Nuosėdų atskyrimas

Vynas dekantuojamas arba perpilamas į dekanterį lėtai. Atidžiai stebime butelio turinį prieš šviesą, kad matytume jame esančias nuosėdas, jeigu tokių yra (tam someljė dažniausiai naudoja žvakę). Perpylimą svarbu laiku nutraukti, kad visos galimos vyno nuosėdos ir liktų butelyje. Aišku, tai daryti beprasmiška, jeigu prieš dekantavimą butelį pavartėte, bandydami įžvelgti, ar tikrai nuosėdų yra. Nuosėdos ar kristalai ilgai išlaikyto vyno butelio dugne yra visiškai normalus dalykas. Jeigu skonis ir aromatas nekelia abejonių, vyną dekantuojame, kad atskirti nuosėdas ir leistume atsiskleisti „uždaram“ vynui.

Vyno sąveika su oru

Liesdamasis su oru vynas palaipsniui atskleidžia visą savo skonių ir aromatų kompleksą. Todėl platus grafino dugnas reikalingas tam, kad kuo didesnis vyno paviršius sąveikautu su deguonimi. Paprastai dekanteryje vynui reikia leisti pabūti nuo pusvalandžio iki valandos. Neturint tokio indo, raudoną vyną reikėtų atkimšti maždaug valandą-dvi prieš vartojimą. Dekantuoti verta netgi jauną vyną, ypač jeigu jis sodrus ir pilnas šiurkštokų taninų. Burna mes jaučiame tik keturias skonių rūšis, kiti pojūčiai ragaujant vyną ateina per nosį. Tai ir naudokimės ja, bei susidarykime sąlygas pajusti kaip įmanoma daugiau. Baltųjų ir jaunų švelnių raudonujų vynų dekantuoti nereikia, o daugiau nei 15 metų brandintą vyną dekantavimas gali net sugadinti, nebeliks išlaikyto aromato.

Dekantuoti reikėtų:

• Bordo regiono vyną, ne jaunesnį nei 3-4 metų. Vynas, pagamintas elitiniuose vyno ūkiuose, gali būti išlaikytas daugiau nei 10 metų, o jo kaina – viršyti 200 litų.
• Jauną burgundišką vyną, ne jaunesnį nei 3-4 metų, bet ne vyresnį nei 10-15 metų.
• Raudoną ispanišką vyną iš Ribera del Duero ir Priorato (vyno gamybos regionai), nes šių rūšių vynas yra intensyvus ir bręsta pamažu.
• Pjemonto (Italija) elitinį raudoną vyną (Barolo, Barbaresco), jei jo brandinimo amžius ne mažesnis nei 5-6 metai, bet ne didesnis nei 15 metų.
• Raudoną vyną Super-Toskana, laikomą naujose ąžuolinėse statinėse, pagamintą iš Cabernet Sauvignon, Merlot ar Shiraz vynuogių rūšių.
• Vyną, pagamintą Australijos regionuose Coonawarra, McLaren Vale ar kituose aukščiausios kategorijos regionuose iš Cabernet Sauvignon ar Shiraz vynuogių rūšių (apytiksliai kainuojantį daugiau nei 45 litus).